patalačkis

patalãčkis, -ė smob. (2) menk. 1. kas talačkuoja, talaluoja, talalas, plepys: Kurs pasako[ja] vis, ką žino, kožnam, bus patalãčkis J. Talalai, talalai liuob talaluos sueidamos mergės patalãčkės Ggr. 2. nerimtas žmogus, paplaka: Patalãčkės mergaitės, nerimtos – laskatai, laskatai talačkuo[ja] Ggr. Ana tokia patalãčkė, kad anai tik lakstyti, o ne darbas dirbti Kv. A tu matei tokią patalãčkę?! KlvrŽ. 3. apsukrus, visur suspėjantis, sugebantis žmogus (ppr. moteris): Ona tai jau tikra patalãčkė, ana visur – ir pri pečiaus, ir pri svečio, ir ant tanciaus, ir ant rožančiaus Kv.